- išvaža
- 1 ìšvaža sf. (1) 1. Švd, Klt vieta, kur išvažiuojama ar įvažiuojama: Suk išvažon, važiuosma Tauragnuos per [užšalusį] ežerą Trgn. Bene rasma išvažą ir išeisma [iš miško uogavę] Varn. Laivus nuvarė prie išvažos Švnč. 2. provėža: Po lytaus kelė[je] atsirado daug ìšvažų Akm. 3. ppr. pl. Grz sukietėjęs ratų degutas: Atnešk ìšvažos lovio plyšiui užtaisyt Tr. Patepk ratų ìšvažą Pbr. A kad tave, koją susidegutavau į ìšvažas! Jnšk. Reikia ratus tept, ant ašies vienos ìšvažos beliko Lnkv. Jei nori karpas nugydyt, patepk jas ratų ìšvažom (priet.) Šl. Uždėk išvažų, žėk, kaip gražiai degs Ps. Parsivežė kažkokių išvažų (blogo tepalo) Kair. Ažkaišiok plyšius pakulom su ratų ìšvažom, ir bus gerai Krč. Pirma nugrandyk nuo ašies ìšvažas, ir tada tik tepk ratus Krč. Nugrandyk išvažas – ratai nebeužlįs Pn. Nugrandyk ìšvažas, matai, kad jau daug prisivėlė Grž. Prigrenskit (prigrandykit) nuo ratų ašių išvažų Pš. Su ratų ìšvažom gerai tekantį kubilą užlipdyt Jnšk. Kartais ir išvažų prisireikia, nemėtyk Klov. Labai daug jau išsisuko ìšvažų iš ratų Šlv. Išsigadys ir ìšvažos, nemesk šalin Všk.
Dictionary of the Lithuanian Language.